Pradėti iš naujo, kai viskas sugriuvo

Buvo metas, kai mano gyvenimas nė iš tolo nepriminė to, kurį buvau suplanavusi. Daugiau nei dešimtmetį viską atidavusi socialiniam darbui ir vadovavimui, perdegiau. Išgyvenau skyrybas. Patyriau tikrų finansinių nuostolių.

Dalijuosi tuo ne tam, kad sulaukčiau užuojautos. Dalijuosi todėl, kad jei šiuo metu stovi ant kažko griuvėsių, noriu, kad žinotum: aš ten taip pat stovėjau – ir pradėti iš naujo įmanoma.

Nebūtina visko atstatyti iš karto

Kai viskas sugriūva, kyla pagunda viską sutvarkyti iki penktadienio. Tai neveikia – tik palieka tave dar labiau išsekusią nei anksčiau.

Padeda kur kas mažesni dalykai.

Maži ištesėti pažadai

Pasitikėjimas savimi iš esmės yra tikėjimas savo pačios žodžiu, o netektis gali jį smarkiai sukrėsti. Kelias atgal – duoti sau pažadus, kurie tokie maži, kad beveik gėda, – ir juos ištesėti.

• Trumpas pasivaikščiojimas prieš pažvelgiant į telefoną.
• Vienas tikras valgis, ramiai atsisėdus.
• Dešimt minučių kiekvieną vakarą užrašant, kas pavyko.

Kiekvienas ištesėtas pažadas – tyli žinutė sau: tavimi galima pasikliauti. Savaitėms bėgant ši žinutė tampa garsesnė už balsą, sakantį, kad tau nepavyko.

Leisk sau vėl norėti

Sunkiu metu natūralu norėti tik vieno – kad skausmas liautųsi. Man viską pakeitė tai, kad vėl atradau savo paskirtį: leidau sau norėti kažko dėl savo gyvenimo, o ne vien bėgti nuo jo.

Čia ir prasideda vizija. Ne nuo penkerių metų plano, o nuo leidimo.

Jei dabar toks tavo metas

Būk švelni savo tempui. Šiandien ištesėk vieną mažą pažadą. O kai būsi pasiruošusi, leisk sau įsivaizduoti, ko trokšti, – ne tai, ko, tavo manymu, esi verta.

Skaityk daugiau apie mano istoriją